žemiškumas

žemiškùmas sm. (2) NdŽ, KŽ; L213, LL323 → žemiškas 1: Tačiau be tokios svajonės neįmanoma kūryba, kuriai reikalinga „dieviško grožio“ iliuzija, kad ji atitrūktų nuo buitinio žemiškumo rš. Kūnas tėra gamtos gyvumo dalis ir kurtas iš žemiškumo Vd.